pristovas

×pristõvas (sl.) sm. (2), prìstovas (1) Mrj 1. dvaro prievaizdas: Dvare pristovù tada buvo vokietis Skr. Mūsų dvare ir prìstovas ne taip piktas buvęs Up. Dirba po pristovù J. Tai dėkui saulutei, kad anksti nusileido, tik ne dėkui pristovui, kad namo vėlai leido LTR(Plv). Pilni laukai darbinykų. Darbinykai trinyčiuoti, o pristovas žiponuotas Al. Išgrauš ponams ir pristovams, mano šventas vakarėlis! JD838. Norint per dieną su prakaitu ariu, vienok pristovas muša per nugarą JD396. Kožno tokio darbo buvo antveizas, arba pristovas S.Dauk. ║ O, BŽ435, Rs, Mrj, Vad, Švn, Vžns šiaip koks prižiūrėtojas: Ne tiek dirbančiųjų, kiek pristõvų! Skdv. Mums pristõvo nereikia: mokam ir be ano dirbti! Užv. Be pristõvo nieko nenori dirbti Tj. Žino vėl, kad turi tūlus pristovùs, kurie apžvalgo DP306. Išėjo tada pristovai žmonių ir urėdnykai jų Ch2Moz5,10. | Kitąmet vasarop nemielaširdinga liga ir vėl motutę lovon invėlė, ė mane vėl jos pristovù (slaugytoju, prižiūrėtoju) padarė VoL350. 2. dešimtinės viršininkas, vyresnysis: Tos tėvūnijos dalijos į pagastus, kurių vyresniaisiais buvo vaitai, tie pagastai dalijos į dešimtines, jų vyresnieji vadinos pristovais S.Dauk. 3. juok. ražienoje pasilikęs nenupjautas šiaudas: Tu menkas kirtėjas, kad ant tavo ražienos yra prìstovų Lp.